Gegužės 18 dieną, per patį gamtos žydėjimą, netekome mūsų Vilijos. Tame žodyje „mūsų“ telpa visas prasmingas jos gyvenimas Sūdavoje – kaime, į kurį, baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, 1983 metais atvyko dirbti rusų kalbos mokytoja Sūdavos vidurinėje mokykloje. Ši mokymo įstaiga tapo vienintele darboviete, kurioje Vilija išdirbo trisdešimt septynerius metus. 

Čia prabėgo gražiausi jaunystės metai, čia Vilija sukūrė šeimą, užaugino šaunius sūnų ir dukrą, čia džiaugėsi anūkėmis, rūpinosi tėvais.

Čia kasdien takeliu iš namų žingsniuodavo į darbą. Iš pradžių dirbo mokytoja, nuo 2004 metų direktoriaus pavaduotoja, o nuo 2016 metų Vilija Nikliauzienė tapo mokyklos direktore. Darbe bene ryškiausiai atsiskleidė Vilijos sugebėjimas diplomatiškai, kartais su švelniu humoru, išspręsti sudėtingas situacijas, atlaikyti mokyklą užgriuvusius permainų vėjus. Visus, ją pažinojusius, žavėjo mokėjimas derinti griežtumą ir paprastumą. Kartu dirbusiems neįprasta buvo kreiptis oficialiai, mums ji buvo ir liks direktorė Vilija, nors visuomet žinojome, kad mūsų direktorei užteks griežtumo, kai to reikės. Mūsų direktorė buvo atvira naujovėms, mėgo organizuoti keliones, išvykas, mokėjo suburti kolektyvą tiek darbui, tiek poilsio minutei.

Mokytoja iš pašaukimo – šiais žodžiais tiksliausiai galima apibūdinti jos profesinius gebėjimus. Nuoširdi ir žaisminga kolegė, darbšti, kūrybinga mokytoja bei auklėtoja, išmintinga direktorė, mylinti žmona, nuostabi mama, rūpestinga dukra – tokia išliks Vilija visų ją pažinojusių širdyse.

Sūdavos pagrindinės mokyklos bendruomenė