Edukacinė išvyka „Neatrastas Alytus“
Šį kartą edukacinė išvyka vyko visiškai netikėta kryptim – į Alytų – Dzūkijos sostinę. Keliautojai 7-10 klasių mokiniai ir jų auklėtojos D. Maksimavičienė, L. Mikelaitienė, D. Paršaitienė. Sergančią 7 kl. auklėtoją pakeitė pavaduotoja ugdymui L. Kazlauskienė.
Alytuje laukė net kelios edukacijos. Pirmiausia aplankėme senąją žydų sinagogą. Gidė papasakojo apie šio pastato istoriją bei kam šiuo metu pastatas yra naudojamas, kodėl ant sienų yra druskos. Supažindino su restauratorių darbu atnaujinant sinagogos freskas. Dabar pastate yra Audiovizualiųjų menų centras. Mokiniai apžiūrėjo Miglės Kosinskaitės tapybos darbų parodą.
Kita edukacija „Susikurkime sodybą“ vyko Alytaus krašto muziejuje. Sodyba – mikropasaulis, kuriame susijungia ūkiniai bei dvasiniai gyvenimo aspektai. Ne veltui pagrindas, kuriuo remiasi tradicinė senolių architektūra, yra darnus žmogaus ir gamtos santykis, pagarba esamai aplinkai, tautinės tapatybės išsaugojimas. Edukacijos metu mokiniai susipažino su dzūkų sodybos kompleksu, buities rakandais, darbo įrankiais. Patys besivaržydami komandomis statė dzūkišką sodybą ir džiaugėsi gautais rezultatais. Mokiniai ne tik klausėsi įdomaus edukatorės pasakojimo, bet ir patys galėjo pačiupinėti, dėlioti, išklausyti ir apžiūrėti juos dominančius objektus.
Be šių edukacijų mokiniai apžiūrėjo parodą, eksponuojamą muziejuje, kuri skirta atminimams. Buvo keista, kad atminimai buvo rašomi į sąsiuvinius, užrašų knygutes, o ne į telefoną, kas vaikams dabar įprasta. O be to patiko, kad kiekvienas atminimas buvo iliustruojamas ir parašytas gražiai, be klaidų. Mokytojos dalijosi savo įspūdžiais, nes dabartiniai vaikai to nežino…
Po edukacijų nuvykome apžiūrėti ilgiausio pėsčiųjų tilto. Vien tik įlipti į kalną, kur prasideda tiltas buvo iššūkis. Bet visi sėkmingai įveikė daugybę laiptelių ir perėjo tiltą. Nuo 38 m. aukščio Baltosios rožės tilto atsivėrė gražios Nemuno pakrantės, įspūdingas piliakalnis.
O kokia ekskursija be laisvo laiko... Mokiniai patys galėjo pasivaikščioti po Alytaus miesto centrą ir papietauti..
Po pietų visi sugužėjome į Alytaus miesto teatrą. Čia laukė monospektaklis „SEEN“. „SEEN“ – tai monospektaklis apie kūno kultą, valgymo sutrikimus (anoreksija, bulimija, ortorekcija), psichologinį smurtą ir nemeilę sau, keliaujančią iš kartos į kartą. Ūlos (herojės) istorija sukurta, remiantis tikromis, valgymo sutrikimus patyrusių ar vis dar juos patiriančių, merginų istorijomis. Nieko neslepiant, kalbant atvirai ir keliant klausimus, į kuriuos kartais nors ir nepatogu ieškoti atsakymų, bet jie būtini. Spektaklis nemoralizuodamas supažindina žiūrovus su valgymo sutrikimus ir psichologinį smurtą patiriančio žmogaus kelione, kurioje, laimei, spėta laiku paspausti „STOP“ mygtuką.
Spektaklio pradžioje aktorė paragino norinčius apsikabinti. Vaikai truputį sutriko, bet ne vienas nuėjo apsikabinti su aktore. Tai buvo jautrus žiūrovų įtraukimas. Viso spektaklio metu aktorė vis pakalbindavo žiūrovus, priversdavo pagalvoti, įgarsinti nepatogius, keistus dalykus. Po spektaklio dalis vaikų pasiliko: kas apsikabinti, o kai kas ir pasikalbėti su aktore. Vaikai išėjo su savomis emocijomis ir mintimis... Vaikai įvardijo, kad aktorės profesija yra labai įdomi, nes galima daug jausmų išreikšti...
Saulei leidžiantis, kuri dar ir savo halą (aureolę) parodė, pilni įspūdžių ir gerų emocijų, važiavome namo...
Mokytoja Liuda Mikelaitienė