Pranui Mašiotui - 155.

Pranui Mašiotui - 155

 

Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime (Vilkaviškio raj.), mirė 1940m. rugsėjo 14 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Vaikų rašytojas, pedagogas, publicistas, vertėjas, kultūros veikėjas.

Apie savo aplinką vaikystėje Pranas Mašiotas rašė: „... mano mama ir tėvelis buvo geriausi, gyvenamieji namai smagiausi, sodas mieliausias“.

Augo jis dūminėje be kamino pirkioje ūkininkų šeimoje, pas kuriuos ne kartą glaudėsi Šešupę perbridę knygnešiai. Iš jų paliktų knygelių ir maldaknygių berniukas pramoko skaityti, o rašyti mokėsi pasmailinta žąsies sparno plunksna.

 

Lankė Naumiesčio pradžios mokyklą. 1883 m., baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto fizikos - matematikos fakultete ir įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę. Universitete visą laiką priklausė Maskvos lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms.

1891 m. persikėlė gyventi į Rygą ir buvo paskirtas Rygos vokiečių realinės gimnazijos matematikos mokytoju. Čia jis mokytojavo net 22 metus.1913-1915 metais buvo ir Rygos mergaičių gimnazijos direktorius. Kurį laiką sekmadieniais jis mokė Rygos lietuvių gimnazistes lietuvių kalbos. Tuo laikotarpiu Pranas Mašiotas pradėjo rašyti pasakas.

I Pasaulinio karo metu pasitraukė į Maskvą, vėliau į Voronežą, kur 1915 – 1918 m. vadovavo M. Yčo berniukų ir mergaičių gimnazijai.

1918 m. rašytojas grįžo į Lietuvą. 1919 m. lapkričio mėnesį jis buvo paskirtas Švietimo viceministru. Nuo 1925 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.

Iš 77 savo gyvenimo metų - 30metų atidavė pedagogikai: dirbo mokytoju Rygoje, Voronežo, Klaipėdos lietuviškų gimnazijų direktoriumi, švietimo ministro pavaduotoju.

Apie mokytojo profesiją Pranas Mašiotas yra paskelbęs įspūdingų patarlių, aforizmų. Jo mokinių atsiminimuose nuolatos kartojamas žodis “šviesus”, “ramus”. Pranas Mašiotas kaip mokytojas, matyt, retai išeidavo iš pusiausvyros, dėl to tie atsiminimai nėra itin spalvingi, įvairūs, nors spinduliuoja begaline pagarba.

Mašiotas buvo aktyvus, veiklus, pareigos žmogus. Jis nenorėjo, kad vaikai tuščiai gaištų laiką prie menkavertės knygos, nes už viską svarbiau  gėris ir išmintis. Mašiotas kūrinius rašė žinių stokojančiam kaimo vaikui. Jo knygos mokė gerumo, buvo pirmieji gamtos, istorijos ir geografijos žinių šaltiniai.

Bendradarbiauti spaudoje P. Mašiotas pradėjo nuo 1884 m. Jo straipsniai pasirodydavo „Aušroje”, „Šviesoje”, „Vienybėje Lietuvininkų”, „Varpe”, „Lietuvių laikraštyje” ir daugybėje kitų laikraščių. Savo darbus jis pasirašydavo arba pavarde, arba slapyvardžiais: Ašaka, Ašakaitis, Ašakaitis Pranas, Bismarkis, Dėdė Pranys, Mark-bis, P. Mašaitis, P. Mošaitis, Rygietis, Tas, A. P., C. M., P. A., P. P. M., Pr., Pr. M., Pr. Mš.

Parengė ir išleido apie 150 knygų. Iš jų 8 vadovėliai (matematikos, fizikos, rašybos), 30 knygų - grožinė literatūra vaikams ("Pasakėlės", "Augalų pasakos", "Kai knygas draudė", "Senelio pasaka", "Kiškiai"), 60 knygų išversta iš kitų kalbų: D. Svifto "Guliverio kelionės", D. Defo "Robinzonas Kruzas", H. Veslo "Pirmieji žmonės mėnulyje" ir kt.

Prano mašioto vardu Lietuvoje yra pavadintos trys mokyklos. Tai pradinės mokyklos Vilniuje ir Kaune bei progimnazija Klaipėdoje.