2018-2019 m.m kronika

Edukacinė išvyka „Su Kultūros pasu – į Anykščius“

2019 m. birželio 19 d., (trečiadienį) 6, 7, 9 klasių mokiniai vyko į edukacinę išvyką „Su Kultūros pasu – į Anykščius". Pirma stotelė – „Siauruko“ muziejus. Čia mokinai dalyvavo Edukacinėje programoje „Siauruko atradimai kiekvienam smalsuoliui“. Intelektualus gidas skatino mokinius atkreipti dėmesį į geležinkelio skirtumus: buvo lyginami siaurieji ir platieji geležinkeliai, patikslinamos žinios apie Lietuvos geležinkelių istorinę kilmę. Edukacinės programos vadovas pakvietė visus dalyvius sėstis į rankinę dreziną su prikabintu vagonėliu, siūlė išbandyti pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę. Tiek mergaitės, tiek berniukai liko patenkinti šia nauja pramoga. Atsisveikinę ir padėkoję už įdomią programą išvykome į „Arklių“ muziejų Niūronyse. Čia mus pasitiko nuostabusis gidas, kuris supažindino su muziejaus paskirtimi bei senovės žmonių amatais. Sužinoję daugiau apie arklius, jų prižiūrėjimą, apžiūrėję senovės amatus, tautodailės drožinius, austus rankdarbius, galėjome papramogauti žaidimų aikštelėje, pajodinėti arkliuku. Kadangi Niūronys garsėja ne tik „Arklių“ muziejumi, bet ir J. Biliūno tėviške, tad nutarėme būtinai čia apsilankyti. Sodyboje-muziejuje mus mielai pasitiko muziejininkė. Ši trumpai vaikams priminė J. Biliūno gyvenimą bei noriai papasakojo, jog priešais gryčią, už senojo šulinio (iš kurio mokiniai noriai gėrė vandenį), kyšo diendaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už atstatyto ūkinio pastato, patvoryje, auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose. Eidami link autobuso mokiniai jas apžiūrėjo. Apsilankymas buvo trumpas, bet labai emocingas. Atsisveikinę nusprendėme aplankyti „Laimės žiburį“, kur ir palaidotas J. Biliūnas. Labai gaila, kad nepavyko užlipti ir suskaičiuoti laiptelių vedančių link jo, nes čia plušėjo darbininkai. Pasivaikščioję miško takeliu, pasigrožėję gamta, pasukome autobusą prie „Puntuko“ akmens ir „Lajų“ tako. Mokiniai patys galėjo įsitikinti „Puntuko“ akmens dydžiu: sustoję apjuosė rankomis milžiną. Toliau visi drauge kopėme į kalnelį skaičiuodami laiptelius link „Lajų“ tako. Šis takas medžių viršūnėse pamažu vingiuoja ir kyla aukštyn iki 21 metro aukščio virš žemės. Visas takas vingiuoja 300 metrų ir turi 35 metrų bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Anykščių šilelį ir Šventosios upės vingius. Paskutinė, tačiau ne prasčiausia stotelė Anykščiuose – „Vasaros rogutės“. Na, čia nėra ką ir pridurti: emocijos liejosi per kraštus. Pasisėmę žinių ir gerų emocijų vykome namo. „Dar norėtume sugrįžti į „Vasaros rogutes...“ - sakė vaikai.

 

Kelionės organizatorės Deimantė Paršaitienė ir Rita Mykolaitienė