Autobusų stotelė prie mokyklos buvo virtusi didele gėda. Reikėjo kažką daryti! Efektyviausia,  kad tai darytų mokiniai, kurie stotelėje laukia autobuso kiekvieną darbo dieną. Suderinusi su Vilkaviškio kelių tarnyba, direktorė kreipėsi į mane - dailės mokytoją. Eskizas gimė akimirksniu, dažai buvo nupirkti, ūkvedys paruošė foną, bet darbas nevyko..., nes sunkiausia buvo „susitarti“ su oru. Todėl pirmomis saulėtomis rugsėjo dienomis kibome į darbą.

Stotelės centre šypsosi atšvaitukas, aplink jį pilkas kelias, ant kurio parašyti žodeliai: Sveiki, Gero kelio, Ačiū ir IKI.  Kompozicija nesudėtinga, bet populiarus simbolis „Smailiukas“ (smile) suprantamas kiekvienam. Šalia keli debesėliai ir viskas. 

Tačiau reikėjo pamatyti vaikų šypsenas, kai atėję apžiūrėti pamatydavo piešinuką.  Šonines vidines sienas margino, kas netingėjo: ir devintokai, ir septintokai, ir aštuntokai. Štampavo delniukus, piešė linijas, dėmes, kurios virto gėlėmis ar savitais ženklais. Išorinės stotelės sienos tik kukliai pasisveikina ir linki Geros dienos!

Mokiniams ir mokytojai talkino mokyklos darbuotojas Saulius. Dabar belieka mokiniams pasaugoti savo darbelį, jo neniokoti. Tegul būna gražiau aplink mus!

Dailės mokytoja Diana Maksimavičienė