Baltaisiais balandžiais iš lizdo pakilę,
Apsupę gimtinėj daug ratų,
Išskrido neramūs į tolimą tylą
Prabėgę mokykliniai metai...
Paskutinis skambutis... Kartojasi kas metai. Neišvengiamai ateina kaip pavasaris, žolė, triukšmas paukščių lizduose. Ateina kas metai, bet vis kitiems. Būna vienintelis, į nieką nepanašus. Šventinis šurmulys gal ir panašus į daugelį buvusių, tačiau jis kartu ir kitoks, ypatingas. Ypatingas todėl, kad nuaidėjęs skambutis primena, kad baigėsi nerūpestingas mokyklinis gyvenimas. Šiais metais iš mokyklos išlydime 12 dešimtos klasės mokinių. Mieli dešimtokai, išgirskite, kokia drąsa ir tikėjimu į skambučio gaidas atsiliepia Jūsų dvasia, pajuskite, kokie stiprūs ir orūs užaugote! Paskutinio skambučio aidėjimas skelbia: visa, kam ruošėtės, įveikiama. Visa, ko trokštate, pasiekiama. Visa, ko esate verti, Jūsų laukia...
Būkite stiprūs, ryžtingi, atkaklūs savo gyvenimo laivo kapitonai!
Devintokai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
